karakulis

karakulis
karãkulis (rus. кapaкyль, kilęs iš Uzbekijoje esančios Karakulio vietovės pavadinimo) sm. (1) tam tikrų ėriukų raitytomis vilnomis kailis, vartojamas kailiniams ir apykaklėms: Atvykėlis vilkėjo kailiniais su juoda karakulio apykakle J.Dov. Moterys karakulio paltais .

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • karakulis — karãkulis dkt. Karãkulio pùskailiniai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išgarsėti — žr. pagarsėti 2: Narsių karžygių, išgarsėjusių kautynėse, vardai artimi ir brangūs visiems žmonėms sp. Plačiai yra išgarsėję uzbekų šilkas, karakulis, vaisiai sp. Šita byla plačiai išgarsėjo BŽ182. garsėti; apgarsėti; atgarsėti; įgarsėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • karakulinis — karakulinis, ė adj. → karakulis: Dabar išvesta nauja karakulinių avių veislė rš. Spiritavičius užsimetė ant nugaros šeškų kailius, užsimaukšlino karakulinę kepurę T.Tilv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krakulis — 2 krãkulis sm. (1) Vb žr. karakulis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sruoginis — sruoginis, ė adj. (1) NdŽ, sruogìnis (2) KŽ 1. N, NdŽ kuokštuotas: Nejudamai kabojo žilas garbanotas sruoginio debesies karakulis rš. 2. gauruotas, šiauštas: Jupa sruoginė, pilna sruogų, sruoguota SD6. 3. NdŽ drūžėtas …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”